2007 01 19

Va tau, šilkais bėga vėjas per skruostą,

o šilta, o švilpia kažkas tolumoj!

Kaip paukščių snapelių gal šimtas

susėdę vieningoj dainoj.

Einu link garsų gausumyno

koja už kojos, tap-tap,

renku pakeliui uogas, kmynus ir stengiuos per daug nenustebt,

kai žolės kalba su vėjais, pakėlę aukštai galveles,

kai vandenį stumdo varlytės,

kai saulė praeina šakas.

Žinau tiktai viena - kad noriu,

o norais ir švilpia dangus.

Prisėdu prie medžio, klausausi,

nustoju galvoti, kas bus.